Hačis ieško namų

Hačio pamąstymai…..

Tiesą pasakius, aš kažko nesuprantu. Na neturiu savo „apartamentuose” veidrodžio, bet draugeliai sakė, kad nesu nei kreivas, nei šleivas. Tai kodėl aš vis dar prieglaudoje? Na, nieko nesakau, man čia nėra blogai, bet du mano broliai jau seniai išvyko į savo namus, o aš……
Ai, pamiršau paminėti, juk buvo ir mane paėmę. Dieną išvažiavau namo visas toks laimingas, ir kai ryte vėl įsodino į mašiną, aš tai maniau, kad veža mane aprodyti apylinkių, bet apsirikau.
Kai sustojome pamačiau pažįstamą kiemą ir manęs pasitikti atėjo mano merginos …
Girdėjau kaip joms pasakojo, tipo, per aktyvus.
Ei, o ko jūs iš manęs tikėjotės.
Aš gi jaunas, pačiame jėgų žydėjime. Ir šiaip norėjau pasirodyti koks esu fainas, nu visame gražume. Bet likau nesuprastas….

Labai stengiuosi čia su visais sutarti, bet maistu dalintis man sunkiai sekasi. Ir nesvarbu, kad aš jo turiu pakankamai, nu bet kas yra mano- tas ir yra mano
Tai vienintelė mano yda, su kuria aš ir pats kovoju. Čia esu mylimas ir pats labai visus myliu. Ir aš jau seniai seniai esu pasiruošęs vykti namo, ir tyliai laukiu savo šeimos .. …

…….. Ir aš būsiu tau geriausias draugas, būsiu šalia dieną naktį…..Tik tu atvažiuok pas mane
Aš tikrai būsiu geras
Hačis….